Nors tai dar nėra plačiai žinoma sąvoka, išskyrus socialinio mokslo bendruomenei, žinios apie numanomą šališkumą palaipsniui skverbiasi į viešąją erdvę. Ir dabar platesnio Baltijos jūros regiono bendroji gyventojų dauguma gali dalyvauti pažintiniame eksperimente, kurio tikslas yra palyginti numanomų šališkumų skirtingose socialiai marginalizuotose grupėse Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Žvelgiant į įvairias „Eurobarometro“ apklausas, nenuostabu, kad dažnai laikome Baltijos valstybes šiek tiek labiau atsilikusiomis sprendžiant socialinius klausimus, nei jų kaimynai Šiaurės ir Vakarų Baltijos regione. Bet gal taip nėra? Galbūt Baltijos regiono šiaurės ir vakarų šalys geriau slepia savo prietarus?

Socialinio pageidaujamumo šališkumo teorijoje daroma prielaida, kad žmonės dažnai meluoja apklausiami, ypač kai tema laikoma socialiai jautria (pvz.: rasė, seksualumas). Tačiau numanomų asociacijų teorija numato reiškia, kad galima nustatyti bet kurio asmens numanomą šališkumą skirtingos socialinės tapatybės atžvilgiu, matuojant atsako spartą, susiejant „gerus“ ir „blogus“ būdvardžius su tam tikra tapatybe.  Tai galima pasiekti naudojant internetinę platformą su integruotu testu.

Sužinokite savo tolerantiškumo lygį interneto adresu: www.hiddenbias.eu.

Pranešant jums atlikto testo rezultatus, paminėsime galimas interpretacijas, kurios paremtos šių testų tyrimu. Tačiau prie šios svetainės prisidėję tyrėjai negali užtikrinti šių siūlomų interpretacijų tikrumo. Jeigu nesate pasiruošę pamatyti, jūsų manymu, prieštaringas interpretacijas, nebetęskite testo.

Tokie tyrimai šiame pasaulio regione dar nebuvo atlikti, todėl rezultatai turės didelę reikšmę ne tik vietos gyventojams, bet ir pačiam regionui. Šiuo metu atliekami testai, analizuojantys šališkumą lyties, seksualumo, negalios būklės atžvilgiu. Po šešių mėnesių pateiksime išsamią tyrimo analizę, todėl sekite naujienas!